Jaunystėje dažnai atrodo, kad kūnas gali viską: mažiau miego, daugiau streso, greitas maistas ar nuolatinis telefonas rankoje – lyg ir nieko tokio. Tačiau net vienas, iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – nuolatinis miego trūkumas.
Miegas nėra tik poilsis. Tai laikas, kai organizmas atsistato, stiprėja imuninė sistema, vyksta hormonų pusiausvyros reguliavimas. Jaunam žmogui rekomenduojama miegoti apie 8–9 valandas per parą. Vis dėlto realybėje daugelis miega gerokai mažiau – dėl socialinių tinklų, mokslų ar naktinio gyvenimo.
Nuolatinis miego trūkumas pirmiausia paveikia koncentraciją ir atmintį. Sunku susikaupti pamokose, krenta mokymosi rezultatai, didėja klaidų tikimybė. Taip pat atsiranda dirglumas, nuotaikų svyravimai, didesnis nerimo ar net depresijos pavojus.
Fiziškai organizmas taip pat reaguoja. Silpnėja imunitetas – dažniau sergama peršalimo ligomis. Didėja apetitas, ypač saldumynams ir greitam maistui, todėl ilgainiui gali augti svoris. Sutrikus hormonų veiklai, gali atsirasti odos problemų, energijos trūkumas, nuolatinis nuovargis.
Svarbu suprasti – tai ne vienkartinės bemiegės naktys daro didžiausią žalą, o nuolatinis įprotis. Geros naujienos, kad šį įprotį galima keisti. Reguliarus miego režimas, ekranų vengimas prieš miegą, fizinis aktyvumas ir net paprasti vakaro ritualai gali ženkliai pagerinti miego kokybę.