Psichoaktyvių medžiagų vartojimą jauname amžiuje gali lemta daugybę veiksnių. Kaip vienos iš pagrindinių priežasčių minimos: tėvų piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, šeimos irimas, silpni ryšiai su šeima, mokyklos nelankymas. 2006 m. mokslininkai (Astrauskienė et al., 2009) Lietuvoje, atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimą, kurio metu buvo apklausti 631 vaikai (amžius nuo 15 iki 17 metų). Tyrimas atskleidė, kad nors kartą gyvenime bent vieno narkotiko yra bandęs beveik kas penktas (18,5 %) paauglys (21,1 %. vaikinų ir 15,9 % merginų), o bent vieno narkotiko per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 11,9 % tirtų paauglių. Nors paskutiniais 2015 metų ESPAD duomenimis (Kraus, Nociar, 2016), ilgai kilusi narkotikų vartojimo kreivė ėmė mažėti, tačiau gauti duomenys nurodo, kad 2015-tais metais net 19,2 % paauglių bent kartą-du gyvenime vartojo kokį nors nelegalų narkotiką.
2015 metų ESPAD duomenimis (Kraus, Nociar, 2016) daugelį tiek legalių, tiek nelegalių narkotikų moksleiviai pirmą kartą pabando vartoti būdami 14-15 metų. Todėl siekiant užkirsti priklausomybių kelia reikėtų orientuotis į šiek tiek jaunesnio amžiaus (12 – 14 metų) vaikus, siekiant atitolinti vartojimo pradžią, nes šis amžius yra itin svarbus formuojantis požiūriui į rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą (Mediuta, 2013; Izokaitis, Stonienė, 2017). Šio amžiaus vaikams yra svarbūs draugai, jie jau turi savo nuomonę įvairiose temose, todėl itin svarbu organizuoti aktyvias veiklas, nes paskaitos neefektyvu, įdomiau diskusijos, o pasitelkiant diskusijos metodą galima paskatinti paauglius aktyviai dalyvauti, juos įtraukti į užsiėmimus ir tuo pačiu sužinoti turimą informaciją, tvyrančius mitus ir pan. (Mediuta, 2013).
Remiantis socialinės įtakos teoriniais modeliais, manoma, kad PAM vartojimas yra socialiai išmoktas elgesys, susiformavęs sąveikaujant socialiniams ir psichologiniams veiksniams (Bankauskienė, 2013). Siekiant stabdyti jaunuolių psichoaktyvių medžiagų vartojimą, šie modeliai atkreipia dėmesį į : psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežasčių analizę, mokymą atpažinti spaudimą vartoti PAM, prieš vartojimą nukreiptų normų formavimą, sveiko gyvenimo būdo be PAM vartojimo propagavimą, elgesio saviveiksmingumą, atsisakymo, sprendimų priėmimo, savikontrolės bei socialinių įgūdžių ugdymą (Bankauskienė, 2013).