Psichiką veikiančioms medžiagoms agresyviai skinantis kelią į jaunų žmonių gyvenimą, vartojimo pasekmės – tiek socialinės, tiek psichologinės, tiek medicininės – auga proporcingai vartojimo dažnumui. Žalingų pasekmių vaiko raidai atsiradimo tikimybė labiausiai priklauso nuo amžiaus, kuomet vaikas pradėjo vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Ilgalaikis psichinių medžiagų vartojamas sukelia ne tik somatinius, bet ir psichikos ar elgesio sutrikimus.
Jauniems asmenims fizinė priklausomybė vystosi daug greičiau. Paauglių, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas ankstyvos diagnostikos ir gydymo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose tikslas – siekti kuo anksčiau nustatyti ir motyvuoti paauglius atsisakyti žalingų įpročių, laiku suteikti kompleksinę pagalbą jaunuoliui ir jo artimiesiems, taip išvengiant neigiamų medicininių, ekonominių, socialinių ir teisinių padarinių.
Polinkis psichiką veikiančioms medžiagoms, ypač haliucinogenams, atsiranda dėl emocinio brandumo stokos, asmenybės raidos sutrikimų, gyvenimo problemų, nesutarimų šeimoje. Teorijų, aptariančių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo priežastis yra daugybė, tačiau patys jaunuoliai eksperimentuojantys su psichiką veikiančiomis medžiagomis neretai nurodo, kad pagrindinis vartojimo motyvas – smalsumas. Nesusiformavęs nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti kuo didesnį malonumą, autoritetų neigimas, noras tapti nepriklausomais, taip pat negebėjimas realiai numatyti medžiagų vartojimo pasekmių.
Svarbu išskirti įspėjamuosius požymius, kurie leidžia įtarti psichotropinių ir kitas psichiką veikiančių medžiagų ankstyvą vartojimą:
- asmenybės pokyčiai;
- veiklos ir įpročių pasikeitimas;
- išvaizdos pokyčiai;
- narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo priemonės;
- teisėtvarkos pažeidimai.
Gali kilti dvejonių ar abejonių, kad įspėjamieji požymiai atsiradę jauno žmogaus gyvenime gali būti tiesiog paauglystės iššūkiai. Paprastai brendimo laikotarpio pokyčiai nebūna tokie drastiški, o tėvams paauglys ir toliau lieka artimas. Tuo tarpu priklausomybės atveju pokyčiai daug radikalesni. Vaikas tampa savo šeimai svetimas, slapukauja, apgaudinėja, ir savo elgesiui mažai kritiškas. Labai svarbu analizuoti visų požymių visumą, o ne pavienius požymius, tam, kad giliai ir visapusiškai įvertinti esamą situaciją ir kuo greičiau suteikti kompleksinę pagalbą jaunuoliui ir jo artimiesiems.
Jeigu kyla dvejonių ar abejonių dėl savo ar savo artimo žmogaus sveikatos, dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, visada galima kreiptis į Jaunimo koordinatorius, kurie vykdo individualią atvejo vadybą. Susitikimo metu įvertins jauno žmogaus sveikatos poreikius, sudarys paslaugų teikimo planą, kol bus išspręsta jauno žmogaus sveikatos problema.
JAUNIMO KOORDINATORĖS:
Viktorija Gaižauskienė 861815120, koordinatorius@jonavavsb.lt
Julija Giršienė 868417153, koordinatorius@jonavavsb.lt