Šventinis laikotarpis dažnai siejamas su poilsiu, artumu, socialiniais ryšiais ir pozityviomis emocijomis. Tačiau pasibaigus šventėms, ypač grįžus į mokyklą, studijas ar darbą, nemaža dalis žmonių patiria emocinį nuosmukį: sumažėjusią motyvaciją, liūdesį, dirglumą ar nerimą. Šis reiškinys nėra retas – jį vis dažniau analizuoja ir moksliniai tyrimai. Šventės pasižymi padidėjusiu socialiniu aktyvumu, lankstesne dienotvarke ir mažesniu išoriniu spaudimu. Grįžus į struktūruotą kasdienybę, šie stimulai staiga sumažėja, o tai gali paveikti emocinę pusiausvyrą.
Moksliniai duomenys rodo, kad paauglių ir jaunų žmonių emocinė būsena reikšmingai kinta priklausomai nuo gyvenimo ritmo. Tyrimas, nagrinėjęs paauglių depresijos ir nerimo simptomus per mokyklos ir atostogų laikotarpius, parodė, kad atostogų metu nerimo ir depresijos simptomai buvo silpnesni, o grįžus į mokyklą – vėl sustiprėjo (Ju et al., 2025). Tai leidžia daryti išvadą, kad pats perėjimas dažnai tampa pagrindiniu emocinio diskomforto veiksniu.
Po švenčių jaunimas taip pat susiduria su padidėjusiu akademiniu ir socialiniu spaudimu. Socialiniuose tinkluose dominuoja idealizuoti šventinių patirčių vaizdai, kurie gali skatinti nepasitenkinimą savimi ir savo realybe. Tyrimai apie jaunimo gerovę rodo, kad subjektyvi laimė ir emocinė savijauta glaudžiai susijusios su socialiniais lūkesčiais, tarpasmeniniais santykiais ir savęs vertinimu (Lesinskienė et al., 2025).
Svarbu pabrėžti, kad emocinis nuosmukis po švenčių nėra būdingas vien jaunimui. Tyrimai apie emocinę gerovę rodo, kad staigūs gyvenimo ritmo pokyčiai ir padidėjęs stresas veikia visų amžiaus grupių psichologinę savijautą. Suaugusieji taip pat dažnai patiria panašius jausmus, ypač susijusius su darbo krūvio sugrįžimu, finansiniais rūpesčiais po šventinių išlaidų ar padidėjusiais lūkesčiais naujiems metams.
Be to, žiemos laikotarpiu trumpesnės dienos ir sumažėjęs natūralios šviesos kiekis gali papildomai prisidėti prie nuotaikos pablogėjimo, ypač tiems žmonėms, kurie jau turi polinkį į nerimo ar depresijos simptomus.
Kaip palengvinti pereinamąjį laikotarpį po švenčių?
Trumpalaikis emocinis nuosmukis po švenčių laikomas normaliu adaptaciniu procesu tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems. Daugeliu atvejų savijauta stabilizuojasi per kelias savaites, kai atkuriamas miego režimas, kasdienė rutina ir fizinis aktyvumas.
Pereinamuoju laikotarpiu po švenčių svarbiausia sąmoningas grįžimas į kasdienybę, vengiant staigių pokyčių ir perteklinių lūkesčių sau. Tyrimai ir psichologinė praktika rodo, kad emocinę savijautą palengvina paprasti, bet nuoseklūs veiksmai. Vienas didžiausių pagalbos būdų pereinamuoju laikotarpiu po švenčių yra sudaryti nuoseklų miego ritmą – tyrimai rodo, kad reguliarus miego grafikas padeda lengviau palaikyti gerą savijautą ir emocinę pusiausvyrą (Moebus & Holz, 2025). Taip pat svarbūs ir kiti veiksmai: laipsniškas darbo ar mokymosi krūvio didinimas, fizinis aktyvumas bei realistiškas dienos planavimas. Taip pat rekomenduojama išlaikyti bent dalį malonių veiklų, kurios buvo būdingos šventiniam laikotarpiui – pavyzdžiui, bendravimą su artimaisiais ar laiką sau. Svarbus ir emocinis aspektas: leidimas sau jaustis ne taip produktyviai ar džiugiai pirmosiomis savaitėmis po švenčių gali sumažinti vidinį spaudimą ir padėti sklandžiau adaptuotis prie įprasto gyvenimo ritmo.
Vis dėlto, jei jausmai išlieka ilgiau, stiprėja arba pradeda trukdyti kasdieniam funkcionavimui, tai gali būti signalas, jog reikalinga papildoma pagalba. Mokslas pabrėžia, kad ankstyvas emocinių sunkumų atpažinimas ir socialinis palaikymas yra vieni svarbiausių psichinės sveikatos apsaugos veiksnių visose amžiaus grupėse (Lesinskienė et al., 2025).
Literatūros šaltiniai:
- BJPsych Open, 11(1), e19.
https://doi.org/10.1192/bjo.2024.806 - Ju, Y., Yang, Y., Yuan, R., Chen, Y., Liu, J., Ou, W., Li, Y., Yang, S., Lu, Y., Li, L., Huang, M., Ma, M., Lv, G., Zhao, X., Qing, Y., Liu, J. and Zhang, Y., 2025. Examining the effects of school–vacation transitions on depression and anxiety in adolescents: network analysis.
- Lesinskienė, S., Vaičiūnienė, R., Karalienė, V. and Žukauskienė, R., 2025. Happiness and well-being in adolescence: psychological and social factors. Children, 12(1), 68.
https://doi.org/10.3390/children12010068 - Moebus, M. & Holz, C., 2025. Beyond the hours slept: inconsistent sleep routines threaten mental health in 100,000 UK Biobank participants. BMC Public Health, 25, article 4009.
DOI: 1186/s12889-025-24794-7.
