Nervinė bulimija – tai valgymo sutrikimas pasireiškiantis persivalgymo/priepuolinio valgymo epizodais, po kurių naudojami kompensaciniai veiksmai, tokie kaip: priverstinis vėmimas, intensyvūs sportas, badavimas, vidurių laisvinamųjų vaistų/dietinių piliulių, diuretikų vartojimas (Vasiliauskienė, 2007). Pagrindiniai nervinės bulimijos diagnostiniai kriterijai (TLK-10): nuolatinis rūpestis dėl valgio ir nenugalimas potraukis valgyti, pacientas priešinasi „storinančiajam“ efektui sukeldamas specialius veiksmus (Vėmimą, viduriavimą ir pan.), pasižymi liguista baimę nutukti. Ši problema gali būti, kaip netinkamas sunkumo sprendimo arba jausmų įveikos strategija, dėmesio nukreipimas nuo tikrosios problemos, kuri kelia intensyvius jausmus. Tarsi kaip „pabėgimo“ nuo problemos veiksmai, trumpalaikis, pasikartojantis veiksmas problemos intensyvumui slopinti.
Rekomendacijos, kaip padėti žmogui, turinčiam nervinę bulimiją –
- Padėti įgauti daugiau žinių apie savo sutrikimą (psichoedukacijos metodas);
- Padėti atpažinti „užuominas/trigerius“ į veiksmą bei veiksmų pasėkmes, keisti žmogaus atsaką į „trigerį“;
- Padėti suprasti minčių, jausmų ir elgesio sąsajas;
- Pakeisti destruktyvias mintis, kurios skatina atsirasti jausmui ir elgesiui;
- Vesti dienos maisto vartojimo įrašus valgymo įpročiams stebėti;
- Ugdyti reguliaraus maisto vartojimo įpročius;
- Impulsyvumo mažinimas, savikontrolės didinimas bei nuotaikos gerinimas (užsiemant veiklomis, kurias žmogus mėgsta);
- Darbas su kūno vaizdu (kūno schemos keitimas, išvaizdos priėmimas, įsitikinimų keitimas, įsitikinimų gavimo šaltinių aptarimas (visuomenė, šeima, socialiniai tinklai) bei keitimas;
- Savigarbos vystymas;
- Streso valdymas ir problemų sprendimo strategijos (pateikti ir išmokyti adaptyvių strategijų);
- Pasitikėjimo savimi ugdymas;
- Apsaugant nuo atkryčių padėti apsibrėžti maisto produktus ir situacijas, kurios iššaukia elgesį bei apžvelgti pastangas ir formuluoti ilgalaikius tikslus.