Artėjant naujiems mokslo metams, tėvams gali iškilti daugybę klausimų, keliančių rūpestį – ar mano vaikas susiras draugų? Kaip jis bendraus su bendraklasiais, mokytojais? Kaip atsiskleis jo asmenybė? Kaip jam seksis mokslai? Ir pan. Kartais galime susidurti su netikėtumais, kai vaikui patekus į nepažįstamą aplinką atsiskleidžia jo kita asmenybės pusė. Sužinojus, jog vaikas mokykloje elgiasi agresyviai, visų pirmiausiai reikėtų pasirūpinti savo jausmais kylančiais dėl šios žinios, o vėliau kiek įmanoma ramiau bandyti išsiaiškinti viso to priežastį. Tam, gali padėti šie punktai:
- Kokį vaidmenį vaikas turi mokykloje? (vaidmuo rezonuoja elgesį (lūkesčius tenkina net kai jie neigiami)).
- Kiek vaikas praleidžia laiko žiūrėdamas televizorių ar žaisdamas kompiuteriu, atkreipiant dėmesį į turinį (televizijoje, net ir vaikams pritaikytuose žaidimuose, yra daugybę agresijos apraiškų, kurios kelia intensyvias emocijas, o mes esame linkę kartoti elgesį sukėlusį intensyvias emocijas) bei į tai ko moko konkreti laida ar žaidimas?
- Kiek vaikas bendrauja realiame gyvenime, kiek technologijų platformose? Bendraujant technologijomis, didėja erdvė reikšti agresyvumą, kuris gali būti perkeliamas ir į realybę.
- Bandyti išsiaiškinti vaiko tikrąją mušimosi priežastį. Gal jis mušasi, bandydamas apginti savo poreikius? Kalbėtis su vaiku kaip jis tai galėtų daryti kitaip.
- Išsiaiškinti ar vaikas suvokia, jog muštis nėra gerai, kalbėtis ką jis galėtų daryti vietoj to. Ar vaikas gauna grįžtamąjį ryšį apie savo elgesį? Ar turi galimybę suvokti, jog tai nėra priimtinas elgesys?
- Išsiaiškinti, ar klasėje yra aiškios taisyklės apie vaikų elgesį mokykloje?
- Kokiais būdais iki mokyklos vaikas valdė savo neigiamas emocijas, sprendė konfliktus? Ar mokėjo tartis, ieškoti kompromiso, nusileisti ir pan.? Galbūt yra sunkumų su emocijų reguliavimu?
- Agresyvus elgesys gali atspindėti savireguliacijos sunkumus, kadangi vaikas muštis gali gindamas savo poreikius.
- Ar vaikas iki mokyklos yra buvęs grupėje vaikų, kurioje galėjo mokytis bendrauti, spręsti konfliktus ir pan.?
- Kokia yra vaiko gyvenimo struktūra? Kokias taisykles, nurodymus ir lūkesčius vaikas turi? Ar teikiamas grįžtamasis ryšys apie jo elgesį? Ar vaikas supranta taisykles ir lūkesčius jam? Ar vaikas turi autoritetą?
- Kokį konflikto sprendimo būdą, pavyzdį, vaikas mato artimoje aplinkoje?
- Kaip greitai jis susiduria su šio elgesio pasekmėmis? Kokia naudą šios pasekmės suteikia vaikui? Galbūt skiriate jam papildomo dėmesio, kurio jis ir siekia?
Atsakius į visus šiuos klausimus, galima atrasti tikrąją mušimosi elgesio priežastį, kuria remiantis būtų galima susidaryti veiksmų planą problemai spręsti.
Nemokamas psichologines konsultacijas asmenims nuo 14 iki 29 -erių metų bei šių asmenų tėvams/ globėjams/ rūpintojams Jonavos rajono savivaldybėje teikia psichologė Monika Vaitkevičiūtė
monika@jonavavsb.lt
864545326