Paauglystė yra jautrus neuropsichologinis periodas, kai formuojasi empatija, savireguliacija ir socialinių santykių įgūdžiai. Tuo pat metu šiuolaikiniai paaugliai daugiau laiko praleidžia prie išmaniųjų įrenginių (telefonai, planšetės, žaidimų konsolės, TV). Pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį, o ypač per COVID-19 laikotarpį, ekrano laikas padidėjo reikšmingai.
Kodėl reikia riboti laiko prie ekranų?
1) Psichikos sveikata
Kelios naujausios sistematinės apžvalgos ir meta-analizės rodo, kad didesnis ekrano laikas susijęs su didesniais nerimo ir depresijos simptomais bei išoriniais elgesio sunkumais. Nors efektai dažniausiai maži, bet reikšmingi populiaciniu mastu.
2) Miegas
Sistematinės apžvalgos ir naujausi tyrimai rodo, jog vėlyvas arba interaktyvus ekrano naudojimas ypač linkęs trukdyti miego pradžiai, mažinti miego trukmę ir silpninti miego kokybę. Miego sutrikimai yra patys savaime susiję su padidėjusia depresijos, nerimo ir dėmesio problemų rizika paaugliams, todėl ekrano laiko poveikis per miegą yra svarbus tarpinis mechanizmas. Tačiau detalės priklauso nuo veiklos pobūdžio (pasyvus žiūrėjimas vs. aktyvus žaidimas / socialiniai tinklai).
3) Fizinis aktyvumas
Didelis rekreacinis ekrano laikas asocijuojasi su didesniu kūno masės indeksu ir didesne perteklinio svorio / nutukimo rizika paaugliams, net tada, kai atsižvelgiama į fizinį aktyvumą. Tai rodo, kad ekrano laikas gali turėti nepriklausomą poveikį per energijos balanso, valgymo įpročių (pavyzdžiui, užkandžiavimas prie ekrano) ir reklamos poveikį.
4) Elgesio ir kognityviniai aspektai
Didesnis ekrano naudojimas (ypač žaidimai ir kai kurios socialinių tinklų veiklos) gali skatinti impulsyvumą, dėmesio fragmentaciją, o kai kuriais atvejais ir pablogėjusius tarpasmeninius įgūdžius (jei ekrano laikas pakeičia „gyvą“ komunikaciją).
Praktinės rekomendacijos
- Nustatyti aiškias ribas: riboti ekrano laiką (pvz., PSO rekomenduoja ≤2–3 val. per dieną vaikams nuo 5 iki 17 m. rekreaciniams tikslams vaikams/paaugliams).
- Ekranų „valandos prieš miegą“: vengti interaktyvaus naudojimo (žaidimai, socialiniai tinklai) valandą ar dvi prieš miegą.
- Skirti alternatyvias veiklas: skatinti fizinį aktyvumą, skaitymą, šeimos veiklas, gyvą bendravimą; mokyklose integruoti programas, skatinančias balansą tarp skaitmeninės ir „realių“ veiklų.
- Stebėti problematinį elgesį, o ne tik minutes: atkreipti dėmesį į kontrolės praradimą, mokymosi / miego / socialinių santykių sutrikimus, esant požymiams, kreiptis į specialistus.
Išvados
Naujausi eksperimentiniai tyrimai rodo, kad net trumpalaikis ekrano laiko sumažinimas gali pagerinti paauglių psichinę gerovę. Visgi, svarbu atsiminti, kad kokybė (t.y turinys, intencija) taip pat svarbi leidžiant laiką prie ekranų, todėl rekomendacijos turi apimti ir edukaciją apie saugų bei tvarų ekranų naudojimą.
Literatūra:
- Schmidt-Persson J, et al. Screen Media Use and Mental Health of Children and Adolescents: A Secondary Analysis of a Randomized Clinical Trial. JAMA Netw Open. 2024;7(7):e2024. doi:10.1001/jamanetworkopen.2024.19881.
- Nagata JM, Smith N, Alsamman S, et al. Association of Physical Activity and Screen Time With Body Mass Index Among US Adolescents. JAMA Netw Open. 2023;6(2):e2255466. doi:10.1001/jamanetworkopen.2022.55466.
- Eirich R, McArthur BA, Anhorn C, et al. Association of Screen Time With Internalizing and Externalizing Behavior Problems in Children 12 Years or Younger: A Systematic Review and Meta-analysis. JAMA Psychiatry. 2022;79(2):? doi:10.1001/jamapsychiatry.2022.0155.
- Santos RMS, et al. The associations between screen time and mental health in adolescents: a systematic review. BMC Psychol. 2023;11: DOI:10.1186/s40359-023-01166-7.
- Brosnan B, Haszard JJ, Meredith-Jones KA, et al. Screen Use at Bedtime and Sleep Duration and Quality Among Youths. JAMA Pediatr. 2024;178(11):1147–1154. doi:10.1001/jamapediatrics.2024.2914.
- Madigan S, McArthur B, Anhorn C, et al. Assessment of Changes in Child and Adolescent Screen Time During the COVID-19 Pandemic: A Systematic Review and Meta-analysis. JAMA Pediatr. 2022.