Autistinio spektro sutrikimai minimi, kaip įvairialypiai raidos sutrikimai neigiamai veikiantys biopsichosocialines žmogaus funkcijas (Lesinskienė, Vilūnaitė, Paškevičiūtė, 2002). Sutrikimą turintiems itin sunku bendrauti, reaguoti į aplinkoje esančius stimulus, kontroliuoti elgesį (TLK – 10). Lietuvos higienos instituto duomenimis, tarp vaikų ir paauglių (iki 17 metų) ketverių metų laikotarpiu (2014-2018 m.), įvairiapusių raidos sutrikimų (tarp kurių ir vaikystės, netipinis autizmas, aspergerio sindromas) skaičius padidėjo 1,7 karto (100 000 gyv.). Didžiausias ligotumas stebimas tarp vaikų iki 6-erių metų. Nors sutrikimas nustatomas ankstyvoje vaikystėje ( iki 3 metų amžiaus), jo keliami sunkumai išlieka visą gyvenimą. Neatkreiptas dėmesys į vaiko problemas gali itin sugriauti jo ateitį, tačiau taikomi individualūs metodai (pagal vaiko sunkumų poreikį) gali padėti adaptuotis gyvenime.
Vaikams ir paaugliams turintiems autistinio spektro sutrikimus kyla įvairių sunkumų susijusių ne tik su biologine raida. Esant šiems sutrikimams tampa itin sunku atpažinti (ne tik savo, bet ir aplinkinių), reikšti ir valdyti emocijas, kontroliuoti elgesį, vaikai būna nervingesni, „užsidarę“ savyje, sunkiau kontroliuoja pyktį (Dovydaitienė, Vaitiekutė, 2013), nepaiso taisyklių, pasižymi agresyvumu (Vėlavičienė, Adomaitienė, Bulanovaitė, 2019), patiria sunkumų bendraujant ar kitaip socializuojantis (prisitaikant) (Levitienė, Šinkūnienė, 2008). Moksliniais tyrimais įrodyta, jog biologiniai sunkumai susiję su psichologiniais, pvz. Didesni sunkumai apdorojant jutiminę informaciją sąlygoja didesnius sunkumus emocijų ir elgesio srityse, kuriuos daugiausiai formuoja girdimosios informacijos apdorojimo sunkumai (Dovydaitienė, Vaitiekutė, 2013). Nors nagrinėjant autistinio spektro sutrikimus itin dažnai minimos socializacijos problemos, tačiau išryškinami ir dėmesio koncentracijos sunkumai. Šio sutrikimo pasireiškime didesnys dėmesys suvokiant aplinką skiriamas smulkioms detalėms, mažesnis visumai, o dėmesio išlaikymas ilgesnį laiką – gali tapti iššūkiu (Gumauskaitė, 2014) (Vėlavičienė, Adomaitienė, Bulanovaitė, 2019). Daugelis sunkumų sąveikauja vieni su kitais. Pvz. Nemokant atpažinti kitų žmonių emocijų, kyla nesaugumas ir nerimas, nemokant išreikšti savų emocijų – vaikas rodo agresyvų elgesį, kuris sukelia bendravimo sunkumų. Minimas nesaugumo jausmas taip pat yra neatsiejama autistinio spektro sutrikimo dalis. Autistams kitaip suvokiant pasaulį nesaugumo jausmas kyla situacijose, kurių jie nepažįsta. Iš to formuojasi didelis nerimastingumas, kuris dažnai raminamas strereotipiniais judesiais (kurie gali būti netgi savižalojantys), agresyvumu ar kitais socialiai nepriimtais būdais, dar analizuojant šią sutrikimų grupę vadinamais „nepriimtinu elgesiu“ (Levitienė, Šinkūnienė, 2008). Nepriimtinas elgesys gali pasireikšti ne tik norint sumažinti nesaugumo jausmą, tačiau ir nežinant, kaip kitaip galima atkreipti dėmesį, kitaip tariant dėl komunikacijos sunkumų (Gumauskaitė, 2014). Atsižvelgiant į tai, galima suprasti, jog pasireiškiant šiam sutrikimui kyla rimtas pavojus žmogaus socialinei adaptacijai. Vaikams nuo pat mažumės pasireiškia padidintas jautrumas, kyla nesaugumas, auga nerimas, sunku būti tarp žmonių, o šių problemų sprendimui naudojimi negatyvūs elgesio būdai. Mažėja galimybės mokytis bendrose ugdymo programose, lankyti būrelius ar dalyvauti bet kokioje kitoje socialinėje erdvėje. Galima teigti, kad šio sutrikimo simptomai užkerta kelią jų panaikinimui, tačiau skatina jų augimą, t.y. komunikacijos sunkumai trukdo žmogui bendrauti, bendravimo situacijose kelią nerimą, o tai saugant save skatina „užsidaryti burbule“ – savaime komunikacijos sunkumai tik didėja. Socialinė adaptacija gali itin paveikti vaiko savivertę išgyvenant paauglystės permainų (fizinių ir psichologinių) laikotarpį. Minima, jog dėl komunikacijos sunkumų paaugliai turintys autizmo spektro sutrikimą dažnai turi mažesnį kiekį draugų arba jų visai neturi (Vėlavičienė, Adomaitienė, Bulanovaitė, 2019), gali būti daugiau linkę įsitraukti į nusikalstamą elgesį (Mannion, Leader, 2013). Atsižvelgiant į individualius atvejus, kuomet autistinio spektro sutrikimai itin dažnai būna skirtingo sunkumo laipsnio, reikėtų aptarti ne tik kylančias problemas šio sutrikimo vaikams būnant tarp žmonių, tačiau ir būnant vieniems. Bendrieji šių sutrikimų grupės simptomai neigiamai paveikiama savarankiškumo išsivystimą (Levitienė, Šinkūnienė, 2008). Dėl padidinto jautrumo vaikai jaučia didelę įtampą ne tik socialinėse erdvėse, tačiau ir atliekant kasdieniškus dalykus, pvz. Laikantis įprastos higienos (valantis dantis ar prausiantis), einant miegoti ir pan. (Ivoškuvienė, Urbutytė, 2008). Vaikai dažnai nori užmegzti santykius (ypatingai Aspergio sindromą turintys), tačiau neturi tam reikalingų įgūdžių (Gumauskaitė, 2014).
Būtina rūpintis šių vaikų socialiniais ir komunikavimo įgūdžiais. Pagerėjus komunikacijos įgūdžiams, mažėja agresyvumo pasireiškimas (Gumauskaitė, 2014), gerėja adaptacija, mažėja patiriamas stresas ir nesaugumo jausmas (kuomet aplinkiniai nesupranta išreiškiamų poreikių netinkamais būdais) (Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002), vaikai ir paaugliai išmoksta savarankiškumo įgūdžių.