Egzaminai – reikšmingas akademinis įvertinimo etapas, darantis didelį poveikį mokinių emocinei būklei. Jauni žmonės, ypač paaugliai, dar tik formuojantys savo tapatybę ir savivertę, dažnai jaučia stiprų išorinį (tėvų, mokytojų, visuomenės) bei vidinį (asmeninių lūkesčių) spaudimą. Tokia įtampa gali iššaukti vadinamąjį egzaminų stresą – intensyvų nerimą, kylantį artėjant ar vykstant egzaminams. Nors tam tikras stresas gali veikti kaip motyvacinis veiksnys, per didelis ar užsitęsęs stresas daro neigiamą poveikį tiek psichinei sveikatai, tiek pažintinėms funkcijoms.

Egzaminų streso apibrėžimas ir tipiniai simptomai

Egzaminų stresas – tai emocinė būsena, pasireiškianti nerimu, įtampa, baime ar net panika prieš egzaminus, jų metu ar po jų.

Simptomatika gali būti:

  • Psichologinė: nerimas, dirglumas, nuotaikos svyravimai, nemiga, dėmesio koncentracijos sunkumai;

  • Fiziologinė: širdies plakimas, prakaitavimas, pykinimas, galvos skausmai;

  • Elgesio: atidėliojimas, vengimas mokytis, emocinis valgymas, izoliacija, pykčio protrūkiai.

Tyrimai (Putwain, 2009; Zeidner, 1998) rodo, kad egzaminų stresas dažniau pasireiškia mokiniams, turintiems didesnį nerimo lygį, žemesnę savivertę ar mažesnį socialinį palaikymą.

Streso poveikis pažinimo funkcijoms ir mokymuisi

Didelis stresas daro įtaką hipokampo ir prefrontalinės žievės funkcijoms – smegenų sričių, atsakingų už atmintį, dėmesį ir sprendimų priėmimą.
Per didelis kortizolio kiekis (streso hormonas) slopina trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, o tai mažina gebėjimą efektyviai įsisavinti ir atgaminti informaciją.

📌 Pavyzdys: Jaunas žmogus, puikiai pasiruošęs egzaminui, gali jo metu patirti informacijos „užsiblokavimą“ dėl per didelio streso lygio, neleidžiančio mobilizuoti žinių.

Egzaminų stresas ir emocinė savijauta

Per didelis akademinis spaudimas gali lemti:

  • Depresines nuotaikas (pasireiškia savęs nuvertinimu, beviltiškumu);

  • Nerimo sutrikimus (generalizuotą nerimą ar net panikos priepuolius);

  • Elgesio pasikeitimus (uždarumą, emocinį valgymą ar miego sutrikimus);

  • Priklausomybės formavimąsi – kai kurie paaugliai pradeda rūkyti, vartoti energinius gėrimus ar kitus stimuliatorius kaip netinkamą streso įveikimo būdą.

Socialinis kontekstas ir streso šaltiniai

Egzaminų stresas neatsiejamas nuo:

  • Tėvų lūkesčių ir spaudimo („Tu turi gauti tik 10!“);

  • Mokytojų reikalavimų;

  • Bendraamžių konkurencijos;

  • Asmeninių siekių ir ateities baimių („Jei neišlaikysiu – nieko gyvenime nepasieksiu“).

Svarbu pabrėžti, kad paaugliai dažnai vis dar mokosi reguliuoti emocijas ir neturi pakankamai efektyvių streso įveikimo strategijų.

Streso įveikimo strategijos

📌 Efektyvios priemonės:

  • Laiko planavimas – padeda valdyti krūvį ir išvengti perdegimo;

  • Sąmoningumo (mindfulness) pratimai – mažina nerimą ir gerina dėmesio koncentraciją;

  • Kognityvinės elgesio technikos – padeda keisti neigiamus įsitikinimus („Jei suklysiu – pasaulis nesugrius“);

  • Fizinė veikla – reguliari mankšta mažina streso hormonų lygį;

  • Socialinis palaikymas – nuoširdus bendravimas su draugais, tėvais ar psichologu padeda sumažinti įtampą.

Egzaminų stresas yra realus iššūkis, galintis ne tik paveikti mokymosi rezultatus, bet ir jaunų žmonių psichinę sveikatą. Svarbu laiku atpažinti streso simptomus ir taikyti efektyvias įveikos strategijas. Ilgalaikėje perspektyvoje būtina ugdyti mokinių emocinį raštingumą, stiprinti savivertę bei suteikti psichologinės pagalbos galimybes. Psichologų, tėvų ir švietimo darbuotojų bendradarbiavimas yra esminis veiksnys kuriant saugią, palaikančią aplinką, padedančią jauniems žmonėms sėkmingai įveikti šį svarbų gyvenimo etapą.

2025 m. Kovo mėnesį Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro jaunimo psichologė Monika Jonušė, miesto gimnazijų moksleiviams, susiduriantiems su artėjančiais egzaminais, organizavo užsiėmimus „Egzaminai be streso”. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie jaunuolių geresnės psichologinės sveikatos.

Literatūra:

  • Putwain, D. (2009). Examination stress and test anxiety. The Psychologist, 22(12).

  • Zeidner, M. (1998). Test anxiety: The state of the art. Springer.

 

 

Skip to content