Savęs pažinimas yra vienas įdomiausių (ir kartais erzinančių) dalykų, kurį mes vykdome visą gyvenimą. Nesvarbu kokiame amžiuje būtume – mūsų smegenys, aplinka ir vertybės keičiasi, todėl natūralu kartais pasijusti pametusiam kompasą.
Psichologijos mokslas siūlo kelis labai praktiškus įrankius, kurie padeda mums geriau suprasti, kas esame iš tikrųjų!
- Sužinok savo pamatines vertybes
Dauguma vidinių konfliktų kyla tada, kai tavo veiksmai prieštarauja tavo vertybėms.
Eksperimentas: Išsirašyk ant lapo 10 dalykų, kurie tau svarbiausi gyvenime (pvz., kūryba, saugumas, nuotykiai, finansinė nepriklausomybė, populiarumas, pagalba kitiems, ramybė). Tada išbrauk 5. Likusius 5 paskirstyk nuo svarbiausio iki mažiau svarbaus. Tai tavo vidinis kompasas priimant sprendimus.
- „Pavydo žemėlapis“
Mes įpratę pavydą laikyti blogu jausmu, bet psichologijoje jis yra puikus indikatorius. Kai kam nors pavydi (bendraamžiui, įžymybei, kolegai), tavo pasąmonė siunčia signalą: „Aš irgi to noriu“.
- Kaip tai naudoti? Kitą kartą, kai pajusi pavydo dūrį naršydama/s telefone, nesustok ties pykčiu. Paklausk savęs: „Ko konkrečiai aš pavydžiu?“ Jo/s laisvės? Jo/s kūrybiškumo? Jo/s drąsos kalbėti viešai? Tai parodo tavo paties paslėptus norus.
- Stebėk, kas tave „įkrauna“ ir kas „iškrauna“
Tai savęs pažinimas yra apie savo energijos valdymą. Mes dažnai darome tai, ką reikia daryti, o ne tai, kas mums tinka, ką iš tiesų norime daryti. Pabandyk užpildyti tokią lentelę:
| Kas mane įkrauna? (Žalia zona) | Kas mane išsiurbia? (Raudona zona) |
| Veiklos, po kurių jautiesi gyvas (net jei pavargęs). | Žmonės ar situacijos, po kurių jautiesi tuščias. |