Ar socialiniai tinklai valdo mūsų dėmesį?
„Tik penkios minutės.“ Atsidarai „TikTok“, „Instagram“ ar kitą programėlę, peržiūri kelis vaizdo įrašus ir staiga supranti, kad praėjo pusvalandis. Kodėl taip sunku padėti telefoną į šalį? Ir ar tai iš tiesų gali turėti įtakos mūsų savijautai?
Socialiniai tinklai tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Jie padeda palaikyti ryšį su draugais, rasti informacijos, mokytis, kurti turinį ir netgi ieškoti pagalbos. Tačiau mokslininkai vis dažniau nagrinėja ir kitą šio reiškinio pusę – kaip intensyvus ar probleminis naudojimasis socialiniais tinklais susijęs su jaunų žmonių psichologine savijauta.
Ne pats telefonas yra problema
Svarbu suprasti, kad mokslas nesako: „socialiniai tinklai yra blogis“. 2025 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžė, kad skaitmeninės technologijos gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį jaunų žmonių psichikos sveikatai. Rezultatai priklauso nuo to, kaip, kiek ir kokiu tikslu technologijos naudojamos.
Pavyzdžiui, pokalbis su draugu internete gali padėti jaustis mažiau vienišam. Visai kita situacija, kai žmogus kelias valandas be tikslo slenka naujienų srautą, lygina save su kitais ar negali atsitraukti nuo telefono net prieš miegą.
O kaip tai susiję su miegu?
Vienas iš labiausiai pastebimų ryšių – socialinių tinklų naudojimas ir miegas. 2024 m. paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo išanalizuoti 182 tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 1,1 mln. žmonių. Tyrėjai nustatė ryšius tarp socialinių tinklų naudojimo, psichikos sveikatos ir miego, nors skirtingų tyrimų rezultatai buvo nevienodi.
Paprasčiau tariant, problema gali būti ne vien mėlyna ekrano šviesa. Jei prieš miegą įsitraukiame į turinį, nuolat tikriname pranešimus ar jaučiame poreikį atsakyti kitiems, miegas gali būti nukeliamas vėlesniam laikui.
O miego trūkumas kitą dieną gali reikšti mažesnį dėmesingumą, prastesnę nuotaiką ir sunkesnį mokymąsi.
„Visi gyvena geriau už mane“
Socialiniuose tinkluose dažniausiai matome ne visą žmogaus gyvenimą, o atrinktus jo momentus: kelionę, vakarėlį, gražų kūną, gerus pažymius, naują darbą ar pasiekimą.
Todėl gali atsirasti klaidinantis palyginimas: kitų žmonių „geriausios akimirkos“ lyginamos su mūsų kasdienybe.
2025 m. PSO Europos regiono duomenimis, daugiau nei 1 iš 10 paauglių nurodo probleminio socialinių tinklų naudojimo požymius. Organizacija taip pat pabrėžia, kad skaitmeninė aplinka gali būti susijusi su kibernetinėmis patyčiomis, nerealiais kūno standartais ir kitu turiniu, galinčiu paveikti savijautą.
Vis dėlto čia svarbu nepersistengti su išvadomis. Tyrimai dažnai nustato ryšį, bet tai nebūtinai reiškia, kad socialiniai tinklai tiesiogiai sukelia nerimą ar depresiją. Galimas ir priešingas procesas: blogiau besijaučiantis žmogus gali dažniau ieškoti prieglobsčio telefone ar socialiniuose tinkluose. PSO būtent todėl apibūdina šį ryšį kaip dvikryptį.
Ką galime padaryti patys?
Nebūtina ištrinti visų programėlių ir grįžti į gyvenimą be interneto. Daug naudingiau stebėti savo įpročius.
Trys paprasti klausimai sau:
- Kodėl dabar paėmiau telefoną? – dėl konkretaus tikslo ar tiesiog iš nuobodulio?
- Kaip jaučiuosi po 20 minučių socialiniuose tinkluose? – geriau, taip pat ar blogiau?
- Ar telefonas trukdo miegui, mokslams, darbui ar bendravimui gyvai?
Jeigu pastebi, kad socialiniai tinklai pradeda trukdyti miegui, mokslams, santykiams ar savijautai, verta sąmoningai sumažinti naudojimą: išjungti nereikalingus pranešimus, nelaikyti telefono šalia lovos arba nustatyti laiką be socialinių tinklų.
Svarbiausia ne siekti „nulinio ekrano laiko“, o susigrąžinti kontrolę.
Socialiniai tinklai nėra nei vien geri, nei vien blogi. Jie yra įrankis. Klausimas – kas šiuo metu valdo mūsų dėmesį: mes pasirenkame, ką žiūrėti, ar programėlė nusprendžia už mus?
